žvaigždikis

žvaigždìkis, -ė smob. (2) 1. laimingiausias žmogus: Išliko legenda, kad jie gimė paženklinti žvaigžde – žvaigždikiais E.Miež. 2. prk. įžymybė: Tradiciniai režisieriai ir žvaigždikiai sakydavo, jog P. Andriušis juokiasi iš lietuviškojo teatro P.Andr.